Plaukimas baidare/irklente Nerimi
Pamatykime kitomis akimis Vilniaus apylinkėse esančius nuostabius architektūrinius paminklus ir pasigrožėkime natūralios gamtos lobynais!!!
Susipažinti su Verkių rūmais, Verkių vandens malūnu, Trinapolio bažnyčia, Kryžiaus keliu ir daugybe kitų gamtinių, bei architektūrinių objektų. Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Galima plaukti visomis plaukimo priemonėmis; rekomenduojamos – baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai, kanojos, plaustai, katamaranai.
Kada? Visus metus
Sudėtingumas: ZW/WW 1 (1+)
- [A] Apie 10km. apie 2 val. Plaukimas nuo Verkių malūno iki Balto tilto.
- [B] Apie 15km. apie 3-4 val. Plaukimas nuo Ožkinių iki Balto tilto.
- [C] Apie 35km. apie 6-9 val. Plaukimas nuo Nemenčinės iki Baltojo tilto.
- Individualus maršrutas Nerimi – rasim visiems tinkamą sprendimą.
Neris arba Vilija (baltarusiškai Вiлiя) teka Lietuvoje ir Baltarusijoje, Nemuno dešinysis ir didžiausias intakas. Ilgis 510 km (Lietuvoje 235 km), baseino plotas 24 933 km2 (Lietuvoje 13 972 km2). Antra pagal didumą upė Lietuvoje. Prasideda Minsko aukštumos šiaurinėje dalyje, prie Šilancų, 15 km į šiaurės vakarus nuo Begomolio. Prie Buivydžių kerta Lietuvos sieną. Pačiame aukštupyje upė tik keleto metrų pločio, prie Vileikos išplatėja iki 30 m ir daugiau, prie Ušos žiočių 60-80 m, prie Žeimenos žiočių apie 75 m, prie Vilniaus 90 m, prie Jonavos apie 100 m, netoli žiočių iki 240 m pločio. Vietomis upė išsiplečia iki 300-350 m (Vilniuje prie Panerių). Vaga akmenuota. Nuo Žodiškių (Baltarusija) iki žiočių yra apie 100 rėvų. Daugiausia rėvų – Karveliškių-Verkių, Vokės-Dūkštos, Kaspariškių-Padaigų ir Turžėnų-Karmėlavos ruožuose. Daugelis rėvų turi vardus. Didžiausios – Avino, Saidžių ir Druskinės; jų ilgis 350-800 m, gylis 0,8-1,3 m; srovės greitis 1,5-1,9 m/s. Vidutinis upės nuolydis 32 cm/km, atskirų atkarpų – nuo 20 iki 76 cm/km. Srovės greitis svyruoja nuo 0,6 iki 1,9 m/s. Debitas prie Vilniaus maks. 1680, vid. 116, min. vasarą 28,0, min. žiemą 20 m3/s; prie Jonavos maks. 2090, vid. 187, min. vasarą 47,0, min. žiemą 34 m3/s; vid. debitas žiotyse 189 m3/s. Per metus Neris nuplukdo į Nemuną apie 6 km3 vandens. Pavasarį nuteka 42%, vasarą – 18%, rudenį – 21%, žiemą – 19% viso metinio vandens kiekio. Tipiškai pavasario potvynis prasideda kovo viduryje ir trunka iki gegužės vidurio. Potvynio metu vandens lygis prie Žeimenos žiočių vidutiniškai pakyla 4 m, Vilniuje 3 m, Jonavoje 3,5 m, Kaune 4 m. Aukštų potvynių metu – prie Žeimenos žiočių vidutiniškai pakyla 8 m, Vilniuje 6 m, Jonavoje 7,5 m, Kaune 8 m. Vasaros vandens lygis nusistovi gegužės viduryje. Mažiausiai vandens upe nuteka liepos-rugpjūčio mėnesiais. Vasarą dažnai būna lietaus potvynių, kurių metu vandens lygis pakyla vidutiniškai 1,2 m; kai kada iki 3,5 m. Didžiausias išmatuotas vasaros potvynio debitas Vilniuje 570 m3/s, Jonavoje 954 m3/s.